Nuomonės straipsnyje Daiva Kučinskaitė kritikuoja Lietuvos sprendimą nepriimti per Nemuną atplaukusio rusų bėglio Igorio Odincovo ir grąžinti jį į Kaliningrado sritį, kur jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Autorė šį atvejį lygina su Alesio Bialiackio ir Vasilijaus Veremeičiko istorijomis bei 1946 m. Švedijos išduotais pabėgėliais iš Baltijos šalių. Tekstas kelia klausimą, ar deklaruojamos laisvės ir humanizmo vertybės yra tikros, ar tik retorika.
„Lietuvos pareigūnai pažvelgė į jį, suprato, kad dėl 68-erių metų no-name’o niekas nesivargins, ir grąžino Igorį, Rusijos režimo jau įtrauktą į ekstremistų ir teroristų sąrašą, tiesiai į Rusijos teismo rankas.“
— Daiva Kučinskaitė, nuomonės straipsnio autorė
PAAIŠKINIMAS
Teiginys pareigūnų sprendimą paaiškina viena priežastimi – abejingumu nežinomam žmogui – ir pateikia ją kaip faktą. Nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ar procedūra buvo priimtas sprendimas, nei kokie kiti motyvai galėjo turėti įtakos. Pareigūnų vidinės mintys pateikiamos kaip žinomos, nors įrodymų nepateikta.
„Jis nežinojo, kad jei Europos krante neturi savo advokato su gražiu kostiumu ir storu aplanku opozicinės žiniasklaidos straipsnių atspaudų, gebančio gražiai supakuoti ir parduoti tavo politinę bylą, niekam nerūpės nei tavo žodžiai, nei tavo sąžinė, nei tavo laisvė.“
— Daiva Kučinskaitė, nuomonės straipsnio autorė
PAAIŠKINIMAS
Įžangoje vartojami emociškai įkrauti vaizdiniai (advokatas gražiu kostiumu, „parduoti“ bylą) ir apibendrinimas „niekam nerūpės“. Taip Lietuvos ir Europos institucijų elgesys apibūdinamas kaip ciniškas be konkrečių faktų apie tai, kaip buvo nagrinėtas Odincovo atvejis. Emocinis poveikis pakeičia argumentą apie procedūrą.
„Rusijos režimas – ar jis mums blogas todėl, kad yra rusiškas, ar todėl, kad yra nedemokratiškas?“
Ar nuo rusų mus skiria tik etninė kilmė, ar vis dėlto vertybės?
— Neįvardytas kalbėtojas
PAAIŠKINIMAS
Klausimas pateikia tik du galimus požiūrio į Rusijos režimą pagrindus – etninį arba vertybinį. Nutylimos kitos priežastys, pavyzdžiui, Rusijos karinė agresija ir grėsmė Lietuvos saugumui, kurios nėra nei etninės, nei vien demokratijos stokos klausimas. Taip skaitytojas skatinamas rinktis iš dviejų kraštutinių variantų.
Klausydamiesi šios istorijos, lietuviai jaučia skausmą, nuoskaudą, neteisybę.
„Bet kas iš tiesų sukelia šiuos jausmus – instinktas „mūsiškius muša!“ ar humanizmas?“
— Neįvardytas kalbėtojas
PAAIŠKINIMAS
Lietuvių jausmai dėl 1946 m. išduotų pabėgėlių suvedami į dvi priešingas priežastis – gentinį instinktą arba humanizmą. Nesvarstoma, kad abu motyvai gali veikti kartu ar kad gali būti kitų priežasčių, pavyzdžiui, istorinės atminties apie okupaciją. Klausimas suformuluotas taip, kad viena iš alternatyvų atrodytų menkinanti.
