Gintas Karalius LRT radijo komentare vertina spalio 9 d. paskelbtą JAV ir Rusijos susitarimą dėl dyzelino prekybos ir teigia, kad JAV sandėriai su Rusija yra ne atsitiktiniai sprendimai, o nuosekli transakcinė politika. Autorius vardija JAV veiksmus, kuriuos laiko priešiškais Europai, ir ragina Europą siekti strateginės autonomijos, plėtoti savarankiškus pajėgumus ir panaudoti įšaldytą Rusijos turtą gynybai.
Europos atsakas turėtų būti dvejopas: plėtoti savarankiškus technologinius pajėgumus, iš esmės grįžtant prie atidėtų Mario Draghi pasiūlymų įgyvendinimo, taip pat priimti sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Europos gynybai finansuoti.
„Europa atidėlioja pasirinkimą: arba tapti savarankiška politine ir karine galia, arba likti priklausoma nuo sąjungininkų, kurie bendrą saugumą paverčia biznio sandėrio objektu.“
— Neįvardytas kalbėtojas
PAAIŠKINIMAS
Europos pasirinkimas pateikiamas kaip dvi kraštutinės alternatyvos: visiška savarankiška galia arba priklausomybė nuo sąjungininkų. Nutylimi tarpiniai variantai, pavyzdžiui, laipsniškas pajėgumų stiprinimas išlaikant NATO ryšius ar skirtingi bendradarbiavimo su JAV formatai. Antroji alternatyva papildomai nuspalvinta vertinamuoju apibūdinimu „biznio sandėrio objektu“.
„Europos strateginė autonomija nėra pasirinkimo klausimas – tai neišvengiamybė.“
Tokiai autonomijai būtinas Ukrainos dalyvavimas; Turkijos vaidmuo taip pat svarbus, nors tai – atskira diskusija.
— Neįvardytas kalbėtojas
PAAIŠKINIMAS
Teiginys pateikia ginčytiną politinę poziciją kaip neišvengiamą faktą, dėl kurio nėra ko diskutuoti. Tokia formuluotė atgraso nuo alternatyvų svarstymo, nors strateginės autonomijos mastas ir forma Europoje yra aktyvių diskusijų objektas.
„Šį vaizdą papildo ir mėginimai daryti įtaką Europos vidaus politikai, palankumas prorusiškoms kraštutinių dešiniųjų jėgoms (tokioms kaip Vokietijos AfD), J. D. Vance`o dalyvavimas Viktoro Orbano rinkimų kampanijoje, grasinimai mažinti JAV įsipareigojimus NATO ir nuolatiniai amerikiečių administracijos atstovų pamokslai Europai apie žodžio laisvę, migraciją ir tariamą civilizacinį nuosmukį.“
Vance`as ir Marco Rubio šią kritiką pateikia skirtingais tonais, tačiau abu ją įtraukia į platesnį transatlantinių santykių peržiūrėjimo projektą.
— Neįvardytas kalbėtojas
PAAIŠKINIMAS
JAV pareigūnų kritika Europai apibūdinama žodžiu „pamokslai“, kuris turi menkinamą atspalvį ir iš anksto nuvertina jos turinį. Panašiai vėliau tekste vartojami žodžiai „pataikavimas“ ir „meilikaujantys kreipiniai“ Europos diplomatijai apibūdinti. Emociškai įkrauti žodžiai čia pakeičia neutralų veiksmų aprašymą.
„Pradedant 2025-ųjų JAV nacionaline saugumo strategija, kurioje Europa piešiama kaip ideologinis JAV priešas, o santykių su Rusija normalizavimas įvardijamas kaip siektinas tikslas, ir baigiant paramos Ukrainai stabdymu, palankia retorika apie Putiną, muitais Europai, grasinimais Danijai dėl Grenlandijos, įvykių visuma rodo ne pavienių incidentų rinkinį, o tam tikrą veikimo logiką.“
— Neįvardytas kalbėtojas
PAAIŠKINIMAS
Teigiama, kad 2025 m. JAV nacionalinio saugumo strategijoje Europa piešiama kaip ideologinis JAV priešas. 2025 m. gruodį paskelbtame dokumente Europa aštriai kritikuojama dėl migracijos, žodžio laisvės ir „civilizacinio išnykimo“ grėsmės, taip pat kalbama apie strateginio stabilumo su Rusija atkūrimą, tačiau Europa nėra įvardijama priešu. Formuluotė „ideologinis priešas“ yra autoriaus interpretacija, pateikiama kaip dokumento turinys, todėl ją verta patikrinti pagal pirminį šaltinį.
