Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa LRT radijui teigė, kad iki spalio 14 d. panaudota daugiau nei 45 proc. gynybai skirtų lėšų – 3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Jis aiškino, kad pernai nepanaudoti 36 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo sulaukė didelio dėmesio, nors visas 3,3 mlrd. biudžetas buvo iš esmės panaudotas, o vėlavimus siejo su tarptautiniais pirkimais ir pirkikų trūkumu. Straipsnyje primenama, kad 2026 m. gynybos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų (5,38 proc. BVP), o kitąmet numatomas 36 mln. eurų didesnis.
„Praėjusiais metais, lygiai šią dieną (spalio 14-ąją – BNS) buvo panaudota 3 proc. mažiau pinigų, nei mes panaudoję esame šiais metais, dabar yra panaudota virš 45 procentų“, – trečiadienį LRT radijui sakė viceministras.
— Karolis Aleksa, Krašto apsaugos viceministras
PAAIŠKINIMAS
Tai pagrindinis straipsnio teiginys, pateikiamas kaip įrodymas, kad lėšos naudojamos greičiau nei pernai. Skaičiai (45 proc. ir 3 proc. skirtumas) tikrintini pagal Finansų ir Krašto apsaugos ministerijų biudžeto vykdymo duomenis. Verta atkreipti dėmesį, kad praėjus beveik 80 proc. metų panaudota mažiau nei pusė lėšų, todėl antraštės akcentas „greičiau nei pernai“ gali klaidinti dėl bendros situacijos.
„Viceministro teigimu, dėl pernai nepanaudotų 36 mln. iš Valstybės gynybos fondo buvo daromas „didžiulis komunikacinis spaudimas“, nors visas gynybos biudžetas siekė 3,3 milijardo, kurie buvo iš esmės panaudoti.“
— Karolis Aleksa, Krašto apsaugos viceministras
PAAIŠKINIMAS
Nepanaudota suma lyginama su visu gynybos biudžetu, taip ją pateikiant kaip nereikšmingą, o kritika įvardijama kaip „komunikacinis spaudimas“. Toks palyginimas sumenkina klausimą, kodėl konkretaus fondo lėšos liko nepanaudotos, nenagrinėjant pačių priežasčių. Teiginys „iš esmės panaudoti“ lieka nekonkretus ir nepatvirtintas skaičiais.
